„Kiekvienas sezonas yra kaip atskira knyga” Pasqual, Xavi ir ją pradedame rašyti nuo įžangos. Pradžioje - visų personažų prisistatymas ir kaip jie sąveikaus vienas su kitu. Aš tai vadinu „Planu”. Žaidėjų rengimas prasideda ne susitikus aikštelėje su žaidėju ir treniruotėmis, skirtomis 1000 skirtingų įgūdžių tobulinti be jokios aiškaus plano, kas laukia toliau. Jo rengimas prasideda nuo plano kuris parenkamas konkrečiai žaidėjui pagal jo gebėjimus ir silpnąsias vietas. Kitas žingsnis yra pristatyti šį planą žaidėjui. Žaidėjas turi suprasti tave ir stengtis įgyvendinti kartu per pakilimų ir kritimų pilnus ateinančius 8 ar 9 sezono mėnesius. Pradžioje reikia identifikuoti „TĄ” gebėjimą, kurio dėka žaidėjas į aikštę išeina padėti komandai laimėti, ir nesvarbu, kokią yra kainą. „TAS” ką jis/ji daro geriausiai, visada turi išlikti prioritetu. Pavyzdžiui trenerio įleidžiamas gynėjas gebantis įsiveržti į baudos aikštelę ir atlikti perdavimą, perimetre esantiems metikams, turi stengtis atlikti tai kiekvieną pasitaikiusią proga! Jo prasiveržimas bus laikomas #1 įgūdžiu. Aukštaūgis gebantis arti krepšio užbaigti su varžovo pasipriešinimu po jam sukurtų progų, turi stengtis po kiekvienos pastatytos užtvaros leistis arčiau krepšio, taip sudarant gynybai problemų. Užtvara ir sukimasis link krepšio turi būti jo #1 įgūdžiu! Tai turi būti aišku nuo pirmos dienos tiek treneriui tiek žaidėjui. Viskas, kas seka po to - yra antraeiliai dalykai. Antraeiliai dalykai, kurie turi prasmę ilgainiui tapti žaidėjo stiprybėmis ir pasireikšti sezono metu, taip pasitarnaujantys produktyvesnėmis minutėmis, komandai su juo būnant ant parketo. Būtina identifikuoti 2-3 įgūdžius, kurie formuojami sezono metu atliekant su tuo žaidėju, tiek individualias, tiek grupines treniruotes. Asmeniškai sakau - ugdant žaidėjo savybes - pirmenybę teikiu tam, pagal ką vyr. Treneris mato žaidėjo potencialą galintį padaryti jį dar pavojingesnį varžovams. Bet dažniausiai viskas yra daug paprasčiau ir mano darbas yra tiesiog rasti sprendimus padedančius žaidėjams išsispręsti egzistuojančias jų problemas.

Aš tai įvardinu, kaip atsakymų turėjimą testo klausimams, kuris laukia žaidėjo. Ir testas šiuo atveju gali būti įvairaus pobūdžio: žaidėjo siekis gauti didesnį minučių kiekį, pataikyti geresniu procentu iš žaidimo, nuo baudų metimo linijos, daryti mažiau klaidų, išmokti kitos pozicijos atsakomybių ir reikalingų įgūdžių norint išlikti reikšmingu komandai. Nesvarbu kokio dydžio tikslas yra siekiamas - viskam reikia turėti atsakymus, ir suteikti juos žaidėjui, kad jis galėtų išlaikyti savąjį testą ir pereiti į kitą lygį, priimant didesnius iššūkius. Atskiroms pozicijoms (gynėjai, kraštai, centrai ir išplėsiantys aikštę aukštaūgiai) išskiriu po 10 reikalingiausių įgūdžių, pagal kuriuos aiškiai grindžiu savo treniravimo stilių. Dirbant su žaidėjais reikalauju atvirumo ir profesionalumo. Tai galioja abiems pusėms. Stengiuosi visada būti pasiruošęs turėti reikiamą atsakymą iškilusiam žaidėjo klausimui. Vieną įprastą dieną, žaidėjas gali kreiptis i tave su klausimu: „kaip man būti labiau pasiruošusiam sulaukiant užtvaros PIN Down situacijoje ir ar galima patreniruoti tai šiandien prieš treniruotę?" Tokioje situacijoje aš turiu turėti atsakymą ir žinoti ką kartu galime atlikti aikštelėje. Kad bet kokiam žaidėjo klausimui butų suteiktas sprendimas ir jo nevaržytų panašios situacijos atsitiksiančios treniruotės metu.

Dažniausiai prieš žymiems pokyčiams pasimatant žaidėjo žaidimuose - yra reikalingos už „aikštelinės pastangos" ,kuriose vyksta vienodai svarbūs veiksmai tiek, kiek ir aikštelėje atliekamam vaidmeniui. Nuo pirmos pažinties minutės turi būti įvestas profesionalumas darbiniuose santykiuose. Tai reiškia: būti laiku ir vietoje, bet įvykus neplanuotam įvykiui pranešti, dėl vėlavimo, ir nebuvimo turint tam svarią priežastį. Stengiuosi, kad žaidėjas žinotų, jog man būnant šalia ar ne, jis visada sulauks sąžiningo atsakymo jo atžvilgiu. Žaidėjas jaus pilną paramą iš manęs nesėkmės atveju, sulaukiant aplinkinių kritikos, dėl jo pasirodymo treniruočių procese, ar varžybose. Bet su sąlyga, jog jo pastangos ir profesionalumas atitiks mano jam keliamus reikalavimus dirbant ties išsikeltais tikslais. Žaidėjas turi investuoti į savo žaidimą už aikštelės ribų, mokintis iš suteiktos video medžiagos laisvu nuo treniruočių metu. Analizuoti savo ir jo pozicijoje žaidžiančių žaidėjų epizodus. Taip pat jis turi rūpintis savo fizine sveikata: sveika mityba, kokybiškas miegas ir buvimas toliau nuo problemiškų situacijų galinčių vienaip ar kitaip pakenkti ar neigiamai paveikti jo karjerą.
Šiuos trukdžius pašalinus su žaidėju prieiname prie svarbios jo ugdymo dalies - rutinos įgyvendinimo. Tikrąją to žodžio prasme įgyvendinimo, nes rutina turi būti dalis žaidėjo elgsenos 80% jo laiko praleidžiamo treniruojantis konkrečiai jam trenerių štabo priskirtų savybių ugdyme. Žaidėjas yra supažindinamas su jam skirta programa. Jis ar ji pasilieka atsakomybę prieš oficialios treniruotės pradžią 3, ar 4 kartus savaitėje savarankiškai ar kartu su treneriu atlikti rutininius pratimus. Jie gali trukti nuo 20 min. iki treniruotės individualiai, grupėje, iki 6 min. potreniruotinėje rutinoje. Vertinimas ir monitoringas kas dvi savaites ir mėnesį - yra tinkamas laiko tarpas pastebėti žaidėjo progresą ir persvarstyti ateinančio mėnesio treniruočių planą.

Pagrindinis, bet ne svarbiausias šio plano sumanymas yra tai, kad žaidėjas suprastų, jog jeigu jis laikysis šio plano ir atliks tai kas jam pavesta, tuomet jis/ji matys žymų ir pastebimą pagerėjimą savo rezultatuose. Deja praktikoje tenka susidurti su karčia realybę. Kartais pasitaiko, kad žaidėjai nors ir atlikę viską, ką mes buvome sutarę nepasiekia to rezultato, kurio tikėjomės. Taip - yra tekę pripažinti talento trūkumą, bet tai verčiau būna retos išimtys, kurios vis tiek atneš naudą žaidėjo ilgalaikėje karjeros perspektyvoje.

Vytautas Valiulis, 2025